Aplinkos tarša ir sveikata

Šiuo metu aplinkos tarša yra siejama su visu spektru įvairių lėtinių ligų pradedant lėtinėmis kvėpavimo ligomis (astma), lėtinėmis širdies kraujagyslių ligomis (miokardo infarktu ar galvos smegenų insultu), metabolinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, piktybinėmis ligomis, autoimuninėmis ligomis, alerginėmis ligomis, psichikos sutrikimais. Naujausiais tyrimais nustatyta, kad tiek sergamumas, tiek mirtingumas nuo ankščiau minėtų ligų esant didesnei aplinkos taršai įvairiais cheminiais junginiais negu ribinės reikšmės yra reikšmingai didesnis. Vaikų amžiuje aplinkos tarša siejama su vaikų fizinės ir psichinės raidos sutrikimų didesne vystymosi rizika.

Žinoma, kad aplinkos taršos šaltiniai daugumoje yra transportas, pramonės bei žemės ūkio įmonės sudarančios apie keturis penktadalius visos taršos, likusi tarša susidaro gyvenamojoje aplinkoje šildant namus, kuriems naudojama akmens anglis, skystasis kuras, malkos, degant žolei, miškams ar esant tam tikroms ekstremalioms situacijoms (pramoniniai gaisrai). Prie mažiau reikšmingų aplinkos taršos rizikos veiksnių galima būtų priskirti ir aplinkos triukšmo galimą įtaką tiek fizinei, tiek subjektyviai sveikatai bei savijautai. Aplinkoje susidarantys kvapai dėl pramonės ar žemės ūkio veiklos taip pat gali būti vieni iš tų, kurie gali veikti mūsų savijautą ir lemti tam tikrus sveikatos pokyčius. Šiuo metu mokslininkai tiria įvairių plastiko mikro ir nano dalelių poveikį žmogaus fiziologinėms sistemoms, nes vis daugiau šio teršalo pakliūva į žmogaus mitybos grandines per dirvožemį ar vandenį.

Aplinkos taršai ir jos poveikio žmogaus sveikatai labai svarbi ekspozicija ir teršalo koncentracija. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Pasaulio Aplinkos apsaugos agentūra yra nustačiusi kiekvieno teršalo patenkančio į aplinką maksimalias 8 val., 24 val., ar metines ribines koncentracijas kurias viršijus atsiranda teršalo poveikis sveikatai. Šios koncentracijos metai iš metų peržiūrimos ir teršalo ribinės vertės mažinamos atsiradus mokslu pagrįstiems įrodymams, kad ir tokios mažesnės teršalo koncentracijos gali neigiamai veikti žmonių sveikatą bei savijautą.

Didesnei aplinkos teršalų koncentracijai atmosferos ore svarbu yra ir meteorologinės sąlygos. Didžiausios aplinkos teršalų koncentracijos išorinėje aplinkoje susidaro žiemos bei pavasario sezono metu, pastatų šildymo metu kai yra anticikloninės orų sąlygos, t.y. vidutinė oro temperatūra būna neigiama, mažas vėjo greitis ir maža santykinė oro drėgmė. Tada aplinkos teršalų, tokių kaip lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių (KD) poveikis žmonių fiziologinėms sistemos yra pats didžiausias. Iš aplinkos teršalų ypač pavojingi lakieji organiniai junginiai, tokie kaip benzenas, benzpirenas, ozonas, anglies monoksidas ir KD, ypač kietųjų dalelių 2,5 mikrono frakcija (KD_2,5)_, nešančios su savimi tam tikrą ir kitų pavojingų teršalų užtaisą ir per kvėpavimo takus, galinčios gana lengvai difunduoti į kraujotakos sistemą, sukeldamos uždegiminius-autoimuninius ir kitus oksidacinius procesus organizme, galinčius paveikti kraujagyslių vidinį sluoksnį endotelį ir taip sutrikdyti kraujotaką visuose organuose, ypač širdyje ir smegenyse.

Vienos šalys, dauguma besivystančios, susiduria su daug didesne aplinkos tarša tiek kietosiomis dalelėmis (KD_2,5 ir KD₁₀), tiek anglies, tiek azoto, tiek sieros oksidais, tiek įvairiais lakiaisiais organiniais junginiais, tiek sunkiaisiais metalais tiek savo gyvenamojoje, tiek darbinėje atlinkoje (Kinija, Indija ir kitos rytų Azijos šalys), nors šių teršalų patekimo į aplinką keliai yra ribojami įstatymų ir įvairių reglamentų. Kitos gi šalys, dauguma išsivysčiusios, daug geriau tvarkosi su jau minėta aplinkos tarša (Vakarų bei Šiaurės Europos šalys, JAV, Australija, Japonija) ir tas aplinkos taršos poveikis sveikatai yra minimalus. Visiškai išvengti aplinkos taršos poveikio sveikatai vienoje iš šalių yra taip pat problematiška, nes aplinkos teršalai patekę į atmosferą vienoje šalyje gali oro masių pagalba būti pernešti į kitas šalis ir tas poveikis sveikatai būti kitos šalies gyventojams. Todėl labai svarbu pasauliniu mastu priimti tam tikras rezoliucijas ir rekomendacijas kurios galiotų visame pasaulyje ir tai buvo padaryta Paryžiaus konferencijoje 2015 metais, kuri akcentavo besikeičiantį klimatą pasaulyje nulemtą aplinkos tiek pirminės, tiek antrinės taršos ir didėjančią vidutinę atmosferos oro temperatūrą ir iš to kylančius pavojus žmogaus sveikatai dėl aplinkos taršos, ekstremalių orų sąlygų ir kitų reiškinių.      

Vienas iš galimų pavyzdžių vertinant aplinkos taršos pokyčius bei poveikį sveikatai galėtų būti buvusi COVID-19 pandemija, kai didelės masės žmonių turėjo likti namuose dėl izoliacijos, sumažėjo gamyba bei pramonės ir žemės ūkio įmonės pagamino mažiau produkcijos, žmonės mažiau keliavo įvairiomis transporto rūšimis ir tuo metu į aplinką buvo išskirta žymiai mažiau teršalų lyginant su prieškovidiniu periodu apie 2-3 kartus ir tai buvo išmatuota (Kinija, Indija). Manoma, kad tas mažesnės taršos poveikis sveikatai ir savijautai bus jaučiamas tiek trumpuoju, tiek ilguoju periodais įvairiuose pasaulio regionuose, jeigu mažesnė aplinkos tarša išliks ilguoju periodu.

Išorinė aplinkos tarša veikia įvairaus amžiaus žmones, bet jautriausi išorinės aplinkos poveikiui yra vaikai ir pagyvenę asmenys. Vaikų yra žymiai jautresnės fiziologinės sistemos tiek aplinkos taršos poveikiui, tiek nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, kurių poveikyje gali sutrikti normali fiziologinė vaiko raida. Kalbant apie vyresnius asmenis, tai jie žymiai dažniau serga įvairiomis lėtinėmis ligomis (kraujotakos, kvėpavimo sistemų ar piktybinėmis ligomis) ir todėl tas nepalankios aplinkos poveikis jų sveikatai yra žymiai didesnis. Prie didesnio nepalankios aplinkos poveikio jautrumo grupių galėtų būti priskirtos ir nėščios moterys, nes poveikis būtų tiek moteriai, tiek vaisiui.

Norint pagerinti žmonių gyvenamosios aplinkos kokybę sveikatos atžvilgiu labai svarbu, kad aplinkos tarša būtų matuojama nuolat, įrengiant teršalų monitoringo stoteles tam tikrose vietose kur yra didesnis taršos pavojus, pramonės rajonuose, šalia magistralinių kelių, nustatant vidutines tam tikro teršalo koncentracijas ir perspėjant laiku visuomenę apie pavojingus teršalo lygius tam tikrame rajone ar regione, kad teršalų poveikis žmonių sveikatai būtų kuo mažesnis. Šiuo metu Lietuvos gyventojai jau gauna perspėjamąsias žinutes apie jų gyvenamojoje aplinkoje įvykusią pramoninę avariją (gaisrus), kurios metu į aplinką išsiskiria didesni teršalų kiekiai galintys turėti poveikį žmonių sveikatai. Aplinkos taršos poveikiui mažinti labai svarbios ir žaliosios bei mėlynosios miestų zonos galinčios kiek sumažinti pavojingų aplinkos teršalų galimą poveikį žmonių sveikatai bei savijautai. Svarbu mažinti ir transporto keliamą aplinkos tarša, atnaujinant automobilių parką ir mažiau taršias transporto priemones, kurios naudotų mažiau iškastinio kuro, gyventojai šildantys patalpas taip pat greičiau atsisakytų iškastinio kuro ir pereitų prie atsinaujinančių energetinių šaltinių.

Europos Sąjungos šalys iki 2030 metų yra įsipareigojusios sumažinti aplinkos taršą bent 40 proc., pereinant nuo iškastinio kuro naudojimo transporte, pramonėje, žemės ūkyje prie atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip saulės bei vėjo energija, hidroenergetika, geoterminė energija, biomasė.

Lietuvos žaliojo alijanso tarybos narys prof.dr.Ričardas Radišauskas