Kaip dera žaliojo kurso ir darnaus vystymosi tikslai
Lietuvos žaliojo aljanso (LŽA) posėdžio darbotvarkėje buvo nagrinėjama Lietuvos žaliojo kurso įgyvendinimo uždaviniai, kurio metu kilo diskusija, o kaip suderinti Darnaus vystymosi tikslus, kuriuos apibrėžia Jungtinių Tautų (JT) 2030 Darbotvarkė ir JT klimato konferencija COP26. Nuomonę apie šių progamų įgyvendinimą ir suderinamumą išsakė LŽA tarybos posėdyje dalyvavęs JT Globalaus Darnaus vystymosi Nepriklausomų mokslininkų grupės narys, akademikas, prof. Jurgis Kazimieras Staniškis.
Pirmiausia norėčiau priminti kai kuriuos 2030 Darbotvarkės ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų išvystymo momentus ir su jų įgyvendinimu susietus dokumentus. Darbotvarkė ir jos tikslai bei uždaviniai buvo patvirtinti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 2015 m. rugsėjo mėn. 2016 m.liepos mėn.Jungtinių Tautų (JT) Aukšto Lygio Politiniame Forume (High Level Political Forum) buvo aptarti pirmųjų Darbotvarkės ir jos tikslų diegimo metų rezultatai ir problemos. JT šalys- narės išreiškė susirūpinimą dėl neaiškių motyvų atrenkant ir pagrindžiant pasirinktus įgyvendinimui tikslus, dėl pačių tikslų ir uždavinių formuluotės, jų matavimo bei mokslinio pagrindimo ir socialinių – ekonominių transformacijų apskritai. Forumas nutarė atrinkti 15 žymiausių pasaulio darnaus vystymosi mokslininkų ir pavesti jiems parengti Ataskaitą, kurioje būtų išnagrinėti ir moksliškai pagrįsti Globalaus darnaus vystymosi tikslai ir uždaviniai bei pateiktos rekomendacijos šalių valdymo, mokslo ir visuomeninėms organizacijoms. Po specialios atrankos procedūros 2016 m. pabaigoje buvo suformuota JT Globalaus Darnaus vystymosi Nepriklausomų mokslininkų grupė, kuri per tris metus parengė Ataskaitą „The Future is Now- Science for Achieving Sustainable Development“. Ataskaita buvo pristatyta ir pozityviai įvertinta JT Generalinėje Asamblėjojė 2019 m. rugsėjo 24-25 d. ir išleista visomis pagindinėmis JT kalbomis (anglų, prancūzų, ispanų, rusų, kinų, arabų), kuri prieinama internete: Independent Group of Scientists appointed by the Secretary –General, Global Sustainable Development Report 2019: The Future is Now – Science for Achieving Sustainable Development (United Nations, New York, 2019).
Pagrindiniai ataskaitos teiginiai:
- Mokslinė analizė vienareikšmiškai parodė, kad didžiausią susirūpinimą kelia negatyvios vystymosi tendencijos, kurios dramatiškai veda prie situacijos, kuomet Globalioje ekosistemoje prasidės negrįžtami procesai gyvybiškai svarbūs žmonėmių egzistavimui.. Situacijai sušvelninti būtini ryžtingi ir drąsūs šalių sprendimai, kuriuos reikia atlikti būtinai dar šį dešimtmetį.
- Pagrindinės kategorijos, kuriose vietoj progeso stebimos neigiamos tendencijos yra: nelygybės didėjimas, klimato kaita, bioįvairovės nykimas ir dramatiškai didėjanti tarša, kurią apsprendžia netausojantis vartojimas ir nedarni gamyba.
- Įrodyta, kad visi Darnaus vystymosi tikslai (DVT) ir uždaviniai yra glaudžiai susiję, todėl atskirų tikslų izoliuotas įgyvendinimas neišvengiamai veda prie kitų tikslų įgyvendinimo problemų. Todėl bet kurio DVT realizavimas galimas tik visų likusių tikslų KONTEKSTE, nes vienintelis būdas įgyvendinti 2030 Dardotvarkę galimas tik per visų tikslų pozityvią sinergiją, išvengiant tarpusavio neigiamų kompromisų.
- Svarbu suvokti, kad šiuo metu naudojamos darnaus vystymosi priemonės, pavyzdžiui, išteklius tausojanti ir švaresnė gamyba, žiedinė ekonomika, socialinė verslo atsakomybė, ekologinis projektavimas, taršos prevencija, aplinkos vadyba ir kt. mažina organizacijos nedarnumą, tačiau neužtikrina darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo. Tai yra tik inkrementiniai pokyčiai, kurie yra būtina, bet nepakankama sąlyga darnumui pasiekti.
- Darnaus vystymosi tikslus galima pasiekti tik per socialinės – ekonominės sistemos transformacijas, kurios suteikia tam pakankamas sąlygas. Priešingu atveju, susidarys neefektyvi ir demotyvuojanti situacija, kuomet gyventojai ir organizacijos bus verčiamos elgtis ir veikti darniai esant neteisingai/nedarniai socialinei –ekonominei sistemai. (Transformacijų modelis yra pateiktas Ataskaitoje).
- Ypatingai svarbų vaidmenį įgyvendinant 2030 Darbotvarkę ir jos tikslus turi vystomasis bendradarbiavimas, kuris yra vertikalus ir horizontalus. Vertikalų bendradarbiavimą šalyje turi realizuoti taip vadinamas „mokslas – valdžia – visuomenė“ interfeisas, o horizontalų – bendradarbiavimas tarp šalių/regionų per tarptautines organizacijas arba tiesiogiai, kadangi problemos yra globalios.
- Svarbu neužmiršti, kad 2030 Darbotvarkės centre yra Žmogus ir jo gerovė nešališkoje ir teisingoje visuomenėje, kurioje nė vienas nėra pamirštas ir kuri atsakingai saugo gyvybiškai svarbias ekosistemas. Darnus vystymasis – tai vertybių kaita.
Ataskaitą aukštai įvertino ir pagrindinė mokslo organizacija – Tarptautinė Mokslo Taryba (International Science Council), kuri remiantis Ataskaita ir pritariant Jungtinėms Tautoms 2021 pradžioje paskelbė šį dešimtmetį Darnaus Vystymosi Mokslo ir Veiklos dešimtmečiu ( Decade of Sustainability Science and Action).Tuo tikslu Taryba paskelbė programinį dokumentą “Unleashing Science – Delivering Missions for Sustainability”. Pagrindinė dokumento idėja –darnaus vystymosi tyrimų neatidėliotinis spartinimas bei jų prioritetinis finansavimas. Tai turi būti realizuota per tarpsritinių tyrimų skubų įteisinimą ir išvystymą bei misijomis grįsto mokslo organizavimą.
Tuo tarpu „Europos žaliasis kursas“, kurį Europos Komisija paskelbė 2019 m.gruodžio mėn. pagal kurį ES sieks sukurti ir įdiegti rinkinį “giliai transformuojančių politinių sprendimų” aštuoniose pagrindinėse srityse: (1) iki 2050 m. ES taps klimatui neutralia, (2) švari, prieinama ir saugi energija, (3) švari ir žiedinė ekonomika, (4) energetiniu ir išteklių požiūriu efektyvūs pastatai, (5) darnus ir išmanus mobilumas, (6) teisinga, švari ir aplinkai draugiška “Farm to Fork” maisto sistema, (7) išsaugojimas ir atstatymas bioįvairovės,(8) nulinė pavojinga tarša. Numatytos transformacijos išvardytose srityse, kaip teigia Europos Žaliasis Kursas, visiškai sutampa su 2030 Darbotvarke ir jos 17 tikslų, tačiau palyginus su ankstesne analize akivaizdu, kad Kursas paliko nuošalėje žmogų/pilietį ir neįgalina jo aktyvaus dalyvavimo procese teikiant pasiūlymus ir įžvalgas politinių sprendimų priėmimui, ir dirbant kartu su privačiu sektoriumi bei organizacijomis, įskaitant ir Europines. Susidaro įspūdis, kad Žaliojo kurso tikslai bus pasiekiami tik technologinėmis ir administracinėmis priemonėmis. Pritardamas Vokietijos Aplinkos agentūrai manau kad naujas požiūris/transformacijos darnaus vystymosi procesų valdyme, ekonominiame ir finansų sektoriuje, plačios visuomenės įtraukime, mokslo ir inovacijų valdyme bei finansavime turėtų būti papildomai įtrauktos. Jau nekalbant apie tai, kad bet kurio Darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimas turi būti vykdomas visų kitų tikslų kontekste. Pateikiu keletą kitų nuomonių:
„Sėkmingas bet kurio Darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimas reikalauja jų tarpusavio ryšių pripažinimo ir įvertinimo, pavyzdžiui, artimų ryšių tarp klimato kaitos ir žmonių skurdo ir sveikatos, arba būdų kuriais bioįvairovės nykimas ir ekosistemos paslaugų blogėjimas didina atskirtį. Žmonių gyvenimo kokybės gerinimas neišvengiamai reikalauja visų suinteresuotų šalių dialogo ir bendradarbiavimo bei daugelio valdymo svertų panaudojimo“ (IGS, GSDR, UN 2019)
„ Ne, tai ne klimato krizė, tai socialinė krizė. Ir ji turi griaunamąsias pasekmes klimatui ir gamtai – visam pasauliui kaip mes jau žinome šiandien“ (Lars Hochman, economist, 2020)”
“Visuomet reikia atsiminti, kad pagrindinė žmonijos kliūtis siekiant įveikti krizes nėra kad tai jau per vėlu ar kad nežinome kaip tai daryti. Laiko mes turime pakankamai, tačiau esame žalių technologijų ir žalių planų įkaitais. Ištikrųjų, atskirties mažnimas visose įmanomose srityse ir įvairiomis priemonėmis turėtų būti suprasta kaip esminė priemonė sprendžiant klimato kaitos problemą”(Naomi Klein, JAV,2014)