Europos Parlamento ir Tarybos derybininkai pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl gamtos atkūrimo įstatymo. Šis planas yra viena pagrindinių Europos žaliojo kurso dalis. Juo siekiama paversti Bendriją pasauliniu orientyru visais klimato klausimais. Kaip gamtos atkūrimo planas leis kovoti su klimato kaita? Kaip jis paveiks ūkininkus ir ar yra praktiškai įgyvendinimas?

Lietuvos energetikos institutas ( tolia – LEI ) siekdamas aktyviau dalyvauti valstybės darnios plėtros politikos formavime ir įgyvendinime 2023 metais tapo Lietuvos žaliojo aljanso nariu ( toliau – LŽA ).

Šiuo metu aplinkos tarša yra siejama su visu spektru įvairių lėtinių ligų pradedant lėtinėmis kvėpavimo ligomis (astma), lėtinėmis širdies kraujagyslių ligomis (miokardo infarktu ar galvos smegenų insultu), metabolinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, piktybinėmis ligomis, autoimuninėmis ligomis, alerginėmis ligomis, psichikos sutrikimais. Naujausiais tyrimais nustatyta, kad tiek sergamumas, tiek mirtingumas nuo ankščiau minėtų ligų esant didesnei aplinkos taršai įvairiais cheminiais junginiais negu ribinės reikšmės yra reikšmingai didesnis. Vaikų amžiuje aplinkos tarša siejama su vaikų fizinės ir psichinės raidos sutrikimų didesne vystymosi rizika.

         Aplinkos ministerija paruošė įsakymo projektą, kuriame siūlo keisti nustatytas aplinkos oro užterštumo ribines vertes, leidžiančias ūkio subjektams didinti oro taršą. Toks ministerijos siūlymas pažeidžia Lietuvos piliečių LR Konstitucinę teisę gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje.

        Priklausomybės nuo rusiškų dujų mažinimas yra neatidėliotina būtinybė, kad ES pasiektų nulinį išmetamų teršalų kiekį. Be to tai sumažintų Rusijos politinę įtaką ES.

Lietuvos žaliojo aljanso (LŽA) posėdžio darbotvarkėje buvo nagrinėjama Lietuvos žaliojo kurso įgyvendinimo uždaviniai, kurio metu kilo diskusija, o kaip suderinti Darnaus vystymosi tikslus, kuriuos apibrėžia Jungtinių Tautų (JT) 2030 Darbotvarkė ir JT klimato konferencija COP26. Nuomonę apie šių progamų įgyvendinimą ir suderinamumą išsakė LŽA tarybos posėdyje dalyvavęs JT Globalaus Darnaus vystymosi Nepriklausomų mokslininkų grupės narys, akademikas, prof. Jurgis Kazimieras Staniškis.

Aplinkos  ministro 2021 m. gegužės mėn. 10 d.  įsakymu Lietuvos žaliojo aljanso pirmininko pavaduotojas doc. dr. Justinas Rimas paskirtas Aplinkos ministerijos kolegijos nariu. Kolegija yra Aplinkos ministro institucija, kuri svarsto ministerijos pagrindines veiklos kryptis ir strateginės veiklos klausimus bei įsipareigojimų Europos Sąjungai įgyvendinimą ir kitus visuomenei ir verslui aktualius klausimus.

Lietuvos žaliojo aljanso mokslininkai iš Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus universitetų ir Lietuvos mokslininkų sąjungos aktyviai dalyvauja ruošiant įstatymus ir poįstatyminius aktus aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimais. Tačiau kadenciją baigianti Vyriausybė aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimams, kurie susiję ne tik su aplinka, bet ir žmonių sveikata bei gyvenimo kokybe, skyrė tiktai formalų dėmesį. Formaliais ir nejautriais aplinkai sprendimais išsiskyrė Aplinkos ministerija, kuri, priimdama sprendimus ar poįstatyminius aktus, pataikavo verslo subjektams, teršiantiems aplinką, ypač žemės ūkio srityje. Iki šios dienos Aplinkos ministerija negeba paruošti aplinkosauginių reikalavimų žemės ūkio įmonėms dėl mėšlo ir srutų laikymo, tvarkymo ir laukų tręšimo, siekiant mažinti oro, vandens ir dirvožemio taršą bei nemalonių amoniako kvapų valdymą gyvenamoje aplinkoje. Todėl naujai Vyriausybei ruošiant ketverių metų veiklos programą, pasiūlėme konkrečias priemones dėl oro taršos mažinimo žemės ūkyje, transporto ir pramonės sektoriuose. Dėl didėjančios oro taršos pasiūlėme peržiūrėti Nacionalinį oro taršos mažinimo planą ir priimti naujus įsipareigojimus, kurie atitiktų Europos Sąjungos direktyvinius reikalavimus dėl oro taršos mažinimo. Atsižvelgdami į didėjantį gyventojų nepasitenkinimą dėl nemalonių kvapų sklaidos gyvenamoje aplinkoje pasiūlėme nuo 2024 metų pakeisti kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore iki 2 europinių kvapo vienetų. Tai leistų užtikrinti Lietuvos piliečių konstitucinę teisę gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje.

Aplinkos ministerijos paruoštas projektas dėl aplinkosauginių reikalavimų, tvarkant mėšlą ir srutas, sulaukė daug neigiamų visuomenės vertinimų. Projekte pateikti reikalavimai dėl mėšlo ir srutų laikymo bei jų paskleidimo, tręšiant laukus, neatitinka Nacionalinio oro taršos mažinimo plano reikalavimų ir kitų valstybės priimtų įstatymų  mažinti oro taršą. Projekte trūksta konkretumo ir aiškumo, o kai kurie labai svarbūs gyventojams, gyvenantiems netoli fermų, oro taršos klausimai yra nutylimi. Pavyzdžiui, nėra numatyta kokie atstumai turėtų būti nuo įrengtų skysto mėšlo kauptuvų iki artimiausių gyvenamų namų ir visuomeninės paskirties pastatų. Tokios reglamentacijos projekte nėra, nors Aplinkos ministras puikiai žino apie didėjantį visuomenės, o ypač kaimo gyventojų, nepasitenkinimą dėl oro taršos amoniaku.

Lietuvos žaliasis aljansas kreipėsi raštu į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetą ir į Aplinkos ministrą, kad Aplinkos apsaugos įstatymas būtų įgyvendinamas kompleksiškai ir su visais pakeitimais įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 d. Tai leistų greičiau sustiprinti vykdomą valstybinę aplinkosaugos kontrolę, kuri šiuo metu yra nepakankamai efektyvi ir atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybėms keliamų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020m. gegužės  6 d. nutarimu Nr.468 Lietuvos žaliojo aljanso pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto, Gamtos mokslų fakulteto, Biologijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Algimantas Paulauskas patvirtintas Lietuvos mokslų tarybos, Gamtos ir technikos mokslų komiteto nariu. 

Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į kylantį visuomenės nepasitenkinimą, dėl oro taršos nemaloniais kvapais, paruošė projektą dėl kvapo koncentracijos ribinių verčių nustatymo gyvenamosios aplinkos ore.

Sveikatos apsaugos ministerijos paruoštas kvapo higienos normų projektas numato, kad leidžiama kvapo ribinė vertė miesto teritorijų aplinkos ore nuo 2024-01-01d. turės būti 5 europiniai kvapo vienetai, o nuo 2029-01-01d. – 3 europiniai kvapo vienetai. Tame pačiame įsakymo projekte numatyta, kad kaimo teritorijų aplinkos ore leidžiama kvapo ribinė vertė nuo 2029-01-01d. turės būti 5 europiniai kvapo vienetai. Nuo 2010 metų iki šiol Lietuvoje galioja viena kvapo ribinė vertė – 8 europiniai kvapo vienetai.

Šių metų sausio mėnesį Lietuvos žaliojo aljanso atstovai, pirmininkas prof. habil. dr. Algimantas Paulauskas ir pirmininko pavaduotojas doc. dr. Justinas Rimas susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi ir pristatė 2018 metų veiklos rezultatus, vykdomus projektus ir aljanso ateities planus įgyvendinant darnios plėtros politiką Lietuvoje. Išklausęs aljanso atstovų pranešimus, prezidentas V. Adamkus patarė į aljanso gretas įtraukti ir kitus Lietuvos universitetus, mokslo institutus bei aktyviai šioje srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas.

Aplinkos ministerija  šių metų lapkričio 16 d. organizavo konferenciją „Nacionalinis oro taršos mažinimo planas: oro kokybės gerinimo galimybės Lietuvoje“. Konferencijos metu pranešimus skaitė ministerijų , savivaldybių, universitetų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Lietuvos žaliojo aljanso pirmininko pavaduotojas doc. dr. Justinas Rimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais prof. habil. dr. Remigijumi Daubaru ir doc. dr. Laima Česoniene susitiko su Aplinkos ministerijos viceministru Martynu Norbutu ir aptarė naujausius mokslininkų vykdomus darbus, vertinant plynų kirtimų poveikį ekosistemoms.

Lietuvos žaliojo aljanso ( toliau – LŽA) pirmininkas prof. habil. dr. Algimantas Paulauskas ir pirmininko pavaduotojas doc. dr. Justinas Rimas susitiko su Žemės ūkio ministru Giedriu Surpliu bei ministro pavaduotoja Ausma Miškiniene ir aptarė bendradarbiavimo gaires bei galimus žemės ūkio darnios plėtros sprendimo būdus.

           Didėjant visuomenės nepasitenkinimui dėl oro taršos nemaloniais kvapais gyvenamoje aplinkoje, Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis sudarė darbo grupę šiai problemai spręsti. Į darbo grupę pakvietė ir Lietuvos Žaliojo aljanso (toliau – LŽA) pirmininko pavaduotoją doc. dr. Justiną Rimą.

Kiaulių augintojų asociacija  (toliau – KAA) kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausybę, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijas, prašydama dvigubai padidinti išmetamo amoniako į orą normas, negu galiojančiais aktais nustatyta dabar. Jų pagrindinis motyvas, kad įprastinėmis gamybos priemonėmis neturi galimybės pasiekti Aplinkos ir Sveikatos apsaugos bendru ministrų įsakymu, patvirtintų išmetamo amoniako į orą normų.

Lietuvos žaliojo aljanso tarybos pirmininko pavaduotojas doc. dr. Justinas Rimas susitiko su Žemės ūkio rūmų pirmininku Sigitu Dimaičiu ir sutarė, kokiomis priemonėmis ir būdais įgyvendins pasirašytą bendradarbiavimo sutartį.

Lietuvos žaliojo  aljanso (LŽA)  vienas iš pagrindinių veiklos tikslų yra dalyvauti Lietuvos darnaus vystymosi strategijos  formavime, teikiant sprendimų projektus tiek atstovaujančios, tiek ir vykdančios valdžios atstovams. Taip pat vertinti ir reikšti nuomonę dėl priimamų aplinkosauginių sprendimų.

Lietuvos žaliojo aljanso (LŽA) iniciatyva šių metų spalio 23d. įvyko susitikimas su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktoriumi Robertu Petraičiu.

Lietuvos žaliojo aljanso tarybos pirmininko pavaduotojai dr. S.Pocius ir dr. J.Rimas 2017m. birželio 19d. susitiko su LR Prezidentu V.Adamkumi ir pristatė jam pagrindinius aljanso veiklos tikslus ir uždavinius. Susitikimo dalyviai apsikeitė nuomonėmis ir įvardijo pagrindines aplinkosaugos problemas Lietuvoje. Viena iš jų - kad tiek atstovaujanti, tiek vykdanti valdžios neskiria reikiamo dėmesio gamtos išsaugojimui Lietuvoje. „Lietuva labai graži, ir mūsų pareiga ją tokią išlaikyti“, - pokalbio metu pabrėžė buvęs šalies vadovas V.Adamkus.

Lietuvos žaliasis aljansas yra įkurtas juridinių asmenų, kurio tikslas padėti Lietuvos valdžios institucijoms formuoti darnios aplinkos vystymo politiką, pagrindinį dėmesį skiriant aplinkosaugos klausimams. Aljanso veikloje dalyvauja nevyriausybinės gamtosauginės organizacijos, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos mokslininkų sąjunga ir kitos nepelno siekiančios organizacijos, kurioms rūpi aplinkos taršos ir klimato kaitos mažinimo klausimai.